PANEVĖŽIO GKG1 (vyriausio inž. prisiminimai)
UAB „Panevėžio Gelžbetonis“ anksčiau vadinta Panevėžio gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 1 (GKG-1) įkurta 1961 m. kovo 1 d. Statybos ministro įsakymu ir buvo pavaldi Panevėžio statybos trestui. Tada adresas buvo Sandėlių g. Nr. 20. 1973 m. GKG-1 pervesta į Respublikinį Gelžbetoninių konstrukcijų trestą. Tais pačiais metais prie Panevėžio prijungta Kedainių GKG cecho teisėmis. Panevėžio miesto ir regiono statiniai ir pastatai pastatyti iš mūsiškės produkcijos.
Gamybiniai pastatai, aikštelės užėmė 7 ha žemės sklypą. Suformuotą gamyklos struktūrą: formavimo ir armatūros jungtinis gelžbetonio , betono-skiedinio, mechaninis cechai, gamybinė laboratorija, energetiko tarnyba , administracija, pardavimų skyrius, buitinės patalpos.
Gamyklai vadovavo gerai žinomi direktoriai:
Albinas Čiurlys 1961.03.01 – 1967.07.17
Kęstutis Tamašauskas 1967.07.17 – 1969.03.06
Romutis-Antanas Pačėsa 1969.03.06 - 1977.07.18
Gediminas Puodžiūnas 1977.07.18 - 1986.04.21
Jonas Pečiulis 1986.04.21 - 1999.04.06
Alvydas Liulevičius 1999.04.06 - tebedirba
 |
| Albinas Čiurlys |
 |
| Kęstutis Tamašauskas |
 |
| Romutis A.Pačėsa |
 |
| Jonas Pečiulis |
 |
| Alvydas Liulevičius |
 |
| Gediminas Puodžiūnas |
Gamyklos vyriausias inžinierius:
Vytautas Dainys 1969.09.10 - 2008.12.30
 |
| Vytautas Dainys |
Augant statybų mastams mieste, reikėjo plėsti ir gamybą gamykloje. 1965 m. pastatytas antrasis armatūros cechas prekinei armatūrai, prailgintas formavimo lauko poligonas, pastatyti silosiniai 4200 to talpos cemento sandėliai, nauja kompresorinė.
Organizuojant gamybą reikėjo ir medžiagų-žaliavų. Nuo gamybos veiklos pradžios inertinės medžiagas- užpildus: smėlį, žvyrą kasėme, sijojome Uliūnų, Startų, Stračnių karjeruose.
Iškasus ir sunaudojus atsargas karjerai buvo rekultivuoti. Toliau užpildai betonui ir skiediniams buvo gabenami iš Rizgonių (Jonavos raj.), Petrašiūnų, Nemakščių nerūdinių medžiagų gamyklų. Granitinė skalda – iš Ukrainos. Armatūrinį metalą gaudavome Čerepoveco, Liepojos metalurgijos gamyklų. Cementas – iš Briansko, Akmenės. (pagal iškovotus fondus)
Milijoninis kubinis metras mišinių pagamintas ir išvežtas į Panevėžio statybos tresto objektus 1974 metais.
Gamyklos dirbantieji mėgdavo didžiuotis sakydami, kad mūsų darbo rezultatai išlieka amžiams.
1986 m. Panevėžyje pradėta ruoštis monolitinių namų statybai. Teko skubiai organizuoti keramzitbetonio gamybą. Statybos ministras Br. Šešplaukis ir komanda nusprendėme pritaikyti užpildų perpylimo bokštą. Iš Volchovijsko parsivežėme priverstinio maišymo betono maišyklę. Įprastinės gravitacinės tam netinka. Beveik visus montavimo darbus atliko mechanikas V. Kusta ir brigadininkas S. Pelaitis su savo vyrais. Atstatyti nenaudojami iki tol – dengti 4000 m3 talpos sandėliai, pagal atskiras frakcijas.
Naujovė yra ir tai, kad 1998 m. pertvarkytas kalkinės ūkis, pasiruošta maltas kalkes priimti geležinkelio cisternomis.
1999 m. įsigytas Vokietijos „HESS“ firmos aplinkotvarkos elementų presavimo agregatas RH-5. Juo gaminome betono trinkeles, vejų bortus, ir šaligatvio plyteles.
Į statybvietes betonas jau vežamas 4 ir 9 m3 talpos automobilinėmis betonmaišėmis. Nupirktas betono siurblys (pompa), kuris betono mišinį pakelia į klojinius dideliais atstumais ir aukščiais.
Išvardinti visą produkcijos nomenklatūrą būtų neįmanoma. Priskaičiuota virš 400 tipų – sertifikuota SPSC.
Nuo pirmųjų metų glaudžiai bendradarbiauta su kitomis giminingomis Lietuvos gamyklomis, semtasi patirties. Grupė specialistų lankėsi Rygos, Minsko, Leningrado, Narvos, Pamaskvės gamyklose. Nuolatos tartasi įvairiais techniniais – inžinieriniais klausimais su Trestų vadovais, tarnybų specialistais.
AB „Panevėžio gelžbetonis“ nuo 1993 m. yra Statybos industrijos asociacijos ir Lietuvos standartizacijos departamento Technikos komiteto „Betonas ir gelžbetonis“ narė. Bendravome su Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų katedra, Statybos ir architektūros institutu. Dvejus metus mūsų bendrovė dalyvavo Panevėžio pramonės ir verslo parodose – mugėse.
Gamyklos racionalizatoriai statybos ministerijos įmonių tarpe 1978 m. buvo pripažinti tarp geriausių. Tai darbo veteranai: L. Jurskis, R. Tamelis, P. Brazauskas, St. Pelaitis, P. Bajoriūnas.
Dabar Mėsos kombinato pastatus žada griauti. Prisiminiau, kaip naujo cecho statybai pagaminome kolonų kapitelius perdangoms remti, visai naujoviškai konstrukcijai. Tai įdomi ir atsakinga konstrukcija. Daug metų „Klevo“ parduotuvės fasadą puošė ažūrinės plokštės. Miesto valymo įrengimų statybai reikėjo labai daug armatūros tinklų. Pagamintas ir sumontuotas daugiataškis suvirinimo agregatas. (mech. L. Jurskis)
Žemiau nuotraukoje, prekinis – firminis įmonės ženklas. Užregistruotas 1975 m., perregistruotas 1996 m.
1993 m. pasiruošta – įsigytos formos, darbo brėžiniai siauruko vėžės pabėgių gamybai. 1998 m. antrą kartą laimėtas konkursas.
Panevėžio statybos tresto iniciatyva, pagal gamyklos užsakymus paruoštas projektas poligono rekonstrukcijai, išplečiant 24 m. angą, paaukštinant ją iki 10 m. gautos metalo kasetės gaminti pertvarų plokštes vaikų darželiams, mokykloms.
40 metų veikianti gamykla neatitiko sanitarinių normų individualių namų gyvenamoje zonoje. (prie Šermukšnių gt.). buvo planuojamos didelės investicijos naujos gamyklos projektavimui naujoje vietoje, Janonio gt. gale už Linų fabriko. Dokumentaciją paruošė „Lietuvos statybos projektas“ (J. Mulevičius, J. Petroka)
1961 m.ir dar kelis metus darbas gamykloje buvo pragariškas. Pagrindinis darbo įrankis buvo paprasčiausias kastuvas užgrūdinto žmogaus rankose. Mechanizacija paprasta ir prasta, kaip ir visose statybose. Įrengimai tobulėjo, darbo sąlygos gerėjo. Nepalyginamai pasikeitė ir gaminių kokybė.
Gamykloje po 20 – 40 metų išdirbo be pertraukos kelios dešimtys dirbančiųjų: darbininkų, tarnautojų ir inžinierinių- techninių darbuotojų. Jų gyvenimas susietas su Panevėžio gelžbetonio gamykla.
Tai J. Pečiulis, V. Kusta, St. Pelaitis, P. Pelaitienė, R. Tamelis, V. Kisielius, A. Janušonis, G. Eidukonienė, V, Stakelienė, J. Jakienė, R. Lukšienė, St. Lukšys, V. Domaševičius, J. Dainys, A. Skavičius, V. Lukšys, V. Kaškevičius, A. Červonikas, J. Šukienė, A. Čiulevičius, J. Petronis, A, Maksimovienė, A. Grubinskienė, A. Paurienė, A. Barauskaitė, Z. Bučas, A. Janiūnas, P. Antanaitis, V. Dainys ir kiti.
Labai skausmingas įvykis visai gamyklai buvo 1976 m. žiemą. Sausio 20 d. vakare po pasitarimo treste iš Vilniaus į Panevėžį važiavo mūsų vadovai. Širvintų raj. 31 kilometre įvyko avarija, dar tada vienos juostos magistralėje. Mūsų Volga M-21 susidūrė su sunkvežimiu- refrižeratoriumi. Labai sunkiai sužaloti visi mūsų darbuotojai – keleiviai. Gavau žinią per Miškų ūkio direktorių, kuris važiavo iš paskos ir matė įvykį. Su savo Moskvičiumi vėlai vakare – naktį su mechaniku Br. Žilinsku išvažiavom į Vilnų. Nukentėjusius radom skirtingose ligoninėse. R. Pačėsą – Antakalnio ligoninės reanimacijos skyriuje, F. Šilinską – 1-je tarybinėje (šv. Jokūbo), vairuotojas – Vasaros 5. Po to, nuvažiavau į Trestą ir valdytojo V. Jagelavičiaus paprašiau pagalbos tiekimo klausimais gamyklai. Sulaukėme valdytojo pav. A. Grušą ir iš Klaipėdos komandiravo „Viliuką“ su vairuotoju.
Pasitaikė tais metais labai šalta žiema. Peršalo smėlis, žvyras aruoduose, vagonuose ir karjere. Tais laikais trūko darbininkų, todėl pas mus dirbo kareiviai. Paprašiau Pajuostės karinio dalinio vado pagalbos. Rebostanas (vado pav.) atvežė sprogdintojus.
Krekenavos kiaulininkystės kompleksui gaminome šėryklų g/b lovius. Jie tiko ir buvo panaudoti Panevėžyje Nevėžio senvagės šlaitų aprėminimui.
Apie daug ką po truputį. Iš Panevėžio savo gaminius krovėme į vagonus ir siuntėme į Buriatiją – Liet. BAM statybai, į Naująjį Uojaną. Ten dirbo vadovai Bilziukevičius, Žukauskas, Papakulis. Būdavo atvėjų, kai g/b plokštės, balkonų elementai tokių smūginių apkrovų, vibracijos neatlaikydavo, atsirasdavo plyšių. Seisminiuose rajonuose tokių konstrukcijų negalima montuoti. Teko pabūti ir man ten. Įspūdžiai įsimintini.
Panevėžyje plėtėsi pramonė. Statė didžiules gamyklas: Ekraną, Stiklo fabriką, Autokompresorių gamyklą ir kt. gaminome didžiules kolonas. Reikėjo jas pakelti. Gamykloje buvo visas ūkis kėlimo kranų. Ožiniai, tiltiniai, telferiniai, nuo 20, 10, 5 tonų keliamosios galios. Tam reikalinga kvalifikuota ir atsakinga priežiūra, tokia gamykloje ir buvo.
Rožyne statė mokyklą ( 9-tą ) ant gelžbetoninių (g/b) polių, gyvenamą namą Basanavičiaus gt. Durpėtas gruntas. Kalnapilio naujam pastatui suprojektavo 9 m. polius, bet jie nelindo. Kilo ginčas dėl jų kokybės. Buvo pakviestas KPI katedros docentas Šimkus. Peržiūrėjęs geologijos sanklodą pasakė, čia polių nedaužykite. Čia jie nereikalingi. Mes gamintojai buvome reabilituoti.
1973 m. Panevėžio Vykdomojo komiteto nutarimu buvo sodinami medeliai naujajame parke. Mūsų gamyklai buvo skirta 300 medelių. Tarp kitų veislių – su savais darbuotojais mes su R. Pačėsa pasodinome tame sklype po ąžuoliuką. Rišome, laistėme, prižiūrėjome. Dabar mūsų parke tie medžiai dideli užaugo – stori ir aukšti. Tegu žaliuoja ir ošia, džiugina visus per amžius.
2002 m. gamyklos savininku tampa AB "Markučiai".
2005 m. per trumpą laiką paruošta vieta naujo betono gamybos įrangai. Buvusio sandėlio, stalių dirbtuvių, lentpjūvės su džiovykla vietoje, juos nugriovus – prie S. Kerbedžio gatvės. Savo darbais, technika daug prisidėjo PST „Gerbusta“, AB „Montuotojas“. Surinkimo darbams ir programos sudarymui vadovavo Vokietijos firmos „Elba“ atstovas.
Į kompleksą įeina maišymo įrenginys, pultinė, dozavimo-svėrimo įranga, cemento ir užpildų sandėliai, dispečerinė, 60 to automobilinės elektroninės svarstyklės, nuotekų valymo įrenginys, katilinė, kompresorinė, estakada, aikštelės – privažiavimai.
„Elba“ gamybą pradėjo 2005 m. liepos 1 d.
2008.10.03 AB „Markučiai“ (savininkai) priėmė sprendimą nuo 2009 sausio 1 d. nutraukti gelžbetonio gamybą Panevėžyje, susiklosčius nepalankiai ekonominei situacijai šalyje, ypač statybų sektoriuje.
Vytautas Dainys,
ilgametis Panevėžio GKG vyriausias inžinierius.
Vytautas Dainys Panevėžio GKG-1 ir UAB „Panevėžio gelžbetonis“ dirbo nuo 1969.09.10 iki 2008.12.30. visumoje pareigose išdirbo 39 metus.
 |
| Vytautas Dainys |
Vytautas gimė 1939 m. gruodžio 18 d. Zarasų raj. prie Dusėtų. mokėsi Dusėtų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1956 m. 1956-59 m. mokėsi Vilniaus statybos technikume. jį baigęs kuri laiką dirbo Projektavimo institute. 1959 m. įstojo į Kauno Politechnikos instituto Statybos fakultetą, kurį 1964 m. baigė. Černiachovske atbuvęs 3 mėn. stažuotę gauna atsargos karininko laipsnį, nes KPI buvo karinė katedra.
Pagal paskyrimą 4 metus dirba Šiauliuose, Pabaltijo geležinkelio apygardoje.
1969 m. Statybos ministerijos iniciatyva pervedamas į Panevėžio GKG-1 vyriausiojo inžinieriaus pareigoms, kuriose sėkmingai išdirba net 39 metus.
Sūnus Deivydas Dainys - medikas gyvena Panevėžyje.
 |
| Vytautas D. prie apvalių rąstų sodo namelio, apie 1995 m. |
----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
 |
| Panevėžio gelžbetonio gamykla miesto plane |
 |
Gamyklos firminis ženklas
Vytauto Čapliko nuotraukos |
 |
| Vyriausias inžinierius estakados fone. 2008 m. |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Iš kairės: J. Pečiulis, J. Petronis, V. Jurskytė-Pečiulienė, A. Liulevičius, apie 1990 m. |
 |
| Liudas Jurskis |
 |
| Panevėžio tiesa rašo apie racionalizatorių L. Jurskį 1965 m |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| Pridėti antraštę |
 |
| PST spartakiadoje Panevėžio GKG-1 - laimėjo pirmą vietą. Apie 1964 m |
 |
| Statybininkai vyrai stiprūs, kai susikibo dvi komandos net kartą virvė trūko ... |
 |
| GKG 1 komanda laimi ! |
 |
| Koks entuziastingas palaikymas ... |
 |
| Talkoje: iš kairės vyr mechanikas Linas Jozėnas, mechanizatorius, direktorius A. Čiurlys, tolėliau vyr. buhalterė Elena Gudaitė. 1964 m. |
 |
| Varžybos gamykloje |
 |
| Posėdžiauja: pirm. plane - K. Tamašauskas, N. Dimitrijevas, V. Navickas, A. Čiurlys. 1965 m. |
 |
| Gamyklos darbuotojai apžiūri gautą kalkių malimo malūną. 1998 m. (Iš Laimos B. asmen. archyvo) |
NEIŠSIPILDĘ PLANAI:
KOMENTARAI:
Sveiki,
Dekoju
uz Jusu e-laiska. Apie mano tevuko darba Panevezyje as ne beveik nieko
nežinojau, nes pats gimiau 1972 m., o is Panevezio mano seima
isvaziavo, kai man buvo apie 5 metus.
Buvo
idomu paskaityti apie Panevezio gelžbetonio gamykla ir jos žmones.
Jokiu pastabu netureciau, tik toje vietoje, kur pasakojama apie
autoavarija (as atsimenu, kaip verke mama išgirdusi ta zinia ir tai
vienas pirmuju mano vaikystes prisiminimu) man pritruko pabaigos. Ar
nukenteje žmones išgyveno, ar pasveiko?
Busiu dėkingas, jeigu, atsiradus papildymu, man pranesite apie tai.
Andrius
(R.A. Pačėsos sūnaus laiškelis. Jis dirba Geologijos valdyboje, seismografas)
Laukiame fotonuotraukų ir prisiminimų
Adresai ir telefonai: Architektų g. 55-9, Vilnius. Alb. Čiurliui
85 2457428, mob. 868328935 El. paštas a.ciurlys@gmail.com
Už jau atsiųstą medžiagą ačiū: Vytautui D., Laimai B., Alvydui L., Liudui J., Vitai P., Andriui P., Vytautui Č.
.
